nuošliūdnus

nuošliūdnùs, -ì (dk.) adj. (4), nūšliūdnùs (ž.) (4) nuolaidus: Toki nūšliūdnì lenta py gėvelio yr pysegta Prk. Tas krėslas yr nūšliūdnùs Prk.

nuošliū̃dniai adv., nūšliū̃dniai (ž.): Ans sėda gerai: taip nūšliū̃dniai yr tas krėslas Prk. Ana yr nūšliū̃dniai, kad vanduo gerai nubėgtum Prk.